- asketas
- askètas, -ė smob. (2) TrpŽ 1. senovėje – krikščionių atsiskyrėlis, religiniais sumetimais savo kūną kankinantis žmogus. 2. prk. nepaprastai santūrus, atsisakantis gyvenimo malonumų žmogus.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
asketas — askètas, askètė dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
asketas — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Labai santūrus, atsisakantis gyvenimo malonumų žmogus. kilmė gr. askēthēs – išmankštintas, įgudęs atitikmenys: angl. ascetic vok. Asket, m rus. аскет … Sporto terminų žodynas
asketė — askètas, askètė dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
Asket — asketas statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Labai santūrus, atsisakantis gyvenimo malonumų žmogus. kilmė gr. askēthēs – išmankštintas, įgudęs atitikmenys: angl. ascetic vok. Asket, m rus. аскет … Sporto terminų žodynas
ascetic — asketas statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Labai santūrus, atsisakantis gyvenimo malonumų žmogus. kilmė gr. askēthēs – išmankštintas, įgudęs atitikmenys: angl. ascetic vok. Asket, m rus. аскет … Sporto terminų žodynas
аскет — asketas statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Labai santūrus, atsisakantis gyvenimo malonumų žmogus. kilmė gr. askēthēs – išmankštintas, įgudęs atitikmenys: angl. ascetic vok. Asket, m rus. аскет … Sporto terminų žodynas
atsiskyrėlis — atsiskyrėlis, ė smob. (1) 1. kas atsiskyręs nuo kitų: Nebūk atsiskyrėlis, eik prie stalo Kp. Jis vis toks atsiskyrėlis, vienas vaikščioja, neina draugėn Kp. Jau tas atsiskyrėlis žąsiukas bus kur dingęs Gs. 2. Š vienuolis, atsiskyręs nuo žmonių,… … Dictionary of the Lithuanian Language
vienatininkas — vienatininkas, ė smob. vienuolis, atsiskyrėlis: Vienatininkas, kur gyvena vienų vienas kur pūstynėje, asketas Gmž. Jie vadinosi monachais arba vienatininkais prš … Dictionary of the Lithuanian Language
įvaryti — 1 įvaryti K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, PolŽ40; Q269, SD1192, SD166, R, R114, MŽ, MŽ149, Sut, N, LL97,275, ŠT46 1. tr. varant, genant priversti įeiti ar įbėgti į kokią vietą ar patalpą: Reikia invaryti karves kur Btrm. Žolės kur yr, invarysi karvę, tegu… … Dictionary of the Lithuanian Language
šventorius — 2 ךventõrius, ė (hibr.) smob. (2) 1. K, BzF186, L, L182, Rtr, NdŽ, KŽ, Tlž, Rg šventuolis, šventeiva, davatka: Veidmainys šventõrius KI554. Mūsų žemės šventoriai … džiaugiasi, … kad šitas zokanas … paniekytas bus TP1881,32. 2. KI95 asketas. 3 … Dictionary of the Lithuanian Language